Klasikinis vitražas: tradicijų tąsa

Sostinės senamiesčio Stiklių gatvėje įsikūrusi „Vitražo manufaktūra“, įsteigta pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir Senamiesčio agentūros vykdomą Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių atgaivinimo programą, – viena iš nedaugelio parodinių erdvių Lietuvoje, kryptingai pristatanti vitražo ir stiklo meno ekspozicijas.

Rugsėjo 24–spalio 14 d. „Vitražo manufaktūroje“ veikė paroda, lakoniškai pavadinta „Ką?“. Joje eksponuoti Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekoratyvinės plastikos studijų programos studentų, absolventų ir jų dėstytojos docentės Sigitos Grabliauskaitės kūriniai. Taip pat pagal „Erasmus“ mainų programą šiame fakultete dirbusių Anadolu (Turkija) universiteto profesoriaus Ekremo Kula ir studento Berkerio Shirmano kūryba. Pasak parodos kuratorės, žinomos menininkės S. Grabliauskaitės, paroda gimė studentams ir dėstytojams bendradarbiaujant, keičiantis idėjomis ir atradimais.

Pažymėdama Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, gruodžio mėn. pirmoje pusėje „Vitražo manufaktūra“ pristatys naują parodą „Vitražas 2009“, kuri specialistams ir plačiajai publikai suteiks retą progą apžvelgti per pastaruosius metus sukurtus klasikinio vitražo kūrinius. Tokia idėja pasirinkta neatsitiktinai. Vitražas – nedažnas svečias Lietuvos parodų salėse, klasikinė šio meno išraiška, specifinės technikos vis labiau užleidžia vietą netradiciniams eksperimentams, naujų formų, technologijų paieškoms. Vitražui eksponuoti reikia specialių sąlygų, kurių daugelis galerijų neturi. Parodos rengėjai tikisi, kad ekspozicija padės išlaikyti pusiausvyrą tarp vitražo tradicijų ir naujovių, praplės žiūrovų akiratį, paskatins domėtis šia savita monumentaliosios dailės šaka. O vitražistams bus gera proga pademonstruoti naujausią savo kūrybą.

Parodoje „Vitražas 2009“ dalyvaus ir žinomi vitražo meistrai, ir jauni menininkai: Kazys Morkūnas, Egidijus Konstantinas Šatūnas, Vytautas Švarlys, Rasa Grybaitė ir kiti. Eksponuojami kūriniai atspindės Lietuvos istorijos raidą – tai siužetiniai vitražai, miestų vaizdai, heraldikos motyvai, iškilių asmenybių portretai, žymių vitražų kopijos etc. Daugelis darbų atlikti klasikine vitražo technika (piešinys geležies oksidu, montažas švino arba vario juostelėmis). Tačiau XXI a. meno raida ir šioje savitoje kūrybos srityje paliko ryškų pėdsaką – tradiciniai pavidalai, technologijos kinta, transformuojasi, todėl ekspoziciją paįvairins ir keletas modernia technika sukurtų darbų.

Svarbiausias parodos tikslas – populiarinti vitražą, supažindinti žiūrovus su šia unikalia dailės sritimi. Mūsų dienomis, stipriai sumažėjus monumentaliosios dailės panaudojimo erdvėms ir galimybėms, itin svarbu plačiai pristatyti vitražo savitumą, padėti šiai specifinei meno šakai rasti vietą viešosiose miestų erdvėse, privačiuose interjeruose. Paroda papildys 2009 m. „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginių programą. Jos idėja ir rodomi kūriniai prasmingai siejasi – Lietuvos istorija interpretuojama tradicinės dailės šakos, itin svarbios lietuvių dailės raidai, formomis ir technikomis.

Kristina Stančienė

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-12-04 nr. 3262